Uostų gilinimo technologijos ir ypatumai 4
Ketvirtoji dalis supažindins su 2 darbo dalimi pagal turinį – gilinimo laivų tipais.
2. GILINIMO LAIVŲ (TECHNIKOS) TIPAI
Nors uostų molai yra statomi iki 8 ir netgi 10 m gylio, į uostų akvatorijas vis vien patenka nemažai nešmenų ir jas reikia valyti. Šiandien sunku įsivaizduoti, kad šie darbai prieš kelis šimtus metų buvo atliekami primityviomis žmonių, gyvulių jėgomis, o vėliau – ir garu varomomis mašinomis. XVIII a. viduryje dabartinio Baltijsko uoste dirbo dvi garinės ir net keturios arklinės dugno gilinimo mašinos. Viena garinė mašina per dieną iškasdavo iki 160 kub. m grunto. Vien 1884 metais iš sąsiaurio, jungiančio Aistmares ir jūrą, buvo iškasta 79 660 kub. m nešmenų. Panašios medinės, o vėliau geležinės dugno gilinimo mašinos XIX a. jau dirbo daugumoje Baltijos uostų, įskaitant ir Klaipėdą. Jos dažniausiai kasdavo iki 5-8 m gylio, nors kartais ir giliau.
Didesnės galimybės uostų akvatorijų ir įplaukos kanalų gylių didinimui atsiranda XX a. Štai Klaipėdoje 1910 metais iškasta 212 000 kub. m, 1932 m. – 560 191 kub. m grunto, o 1995-1997 m., siekiant 14 m gylio, buvo iškasta iki 1,8 mln. m³ grunto. Nepaprastai didelės iškasamo grunto apimtys yra Sankt Peterburge, Ventspilyje. Pastarajame uoste, siekiant 16,8 m gylio, iš uosto ir įplaukos kanalo 1997 metais buvo iškasta rekordinis grunto kiekis – net 3,575 mln. kub. m.
Nors ir kaip įspūdingai atrodytų Baltijos uostų dugno kasimo apimtys, jos dešimtis kartų mažesnės už kiekius, iškasamus eksploatuojant didžiuosius Šiaurės jūros uostus.
Ketvirta dalis paskalbta susipažinimui: 2015-04-21