Žymų Archyvai: dugno valymo operacija

Uostų gilinimo technologijos ir ypatumai 5

Uostų gilinimo technologijos ir ypatumai 5

Penkta dalis supažindins su keliomis uostų gilinimo laivų rūšimis. Štai pirmos trys.

Labai nevienodas sąlygas turi prie vakarinių, šiaurinių ir rytinių krantų įsikūrę Baltijos jūros uostai. Štai nuo 1951 iki 2002 metų Suomijos ir Švedijos uostai, kurie įsikūrę prie krantų, sudarytų iš sunkiai kasimui pasiduodančių uolienų, taip pat gerokai padidino gylius: Rauma – nuo 7,9 iki 10 m, Hamina – nuo 7,3 iki 10 m, Kotka – nuo 7,3 iki 15,3 m, Kalmaras – nuo 6,4 iki 7,2 m, Norčiopingas – nuo 7 iki 12 m, Gioteborgas – nuo 10 m iki 19,6 m.
Daugelis minėtų uostų gylio problemas sprendė tiesiog iškeldami giliavandenius terminalus arčiau atviros jūros. Prie rytinių krantų šį variantą pasirinko tik Gdanskas, nuo jūros šiek tiek pridengtas Helio nerijos, ir Būtingės naftos terminalas.
Kalbant apie gilinimo darbus būtina paminėti gilinimo laivų/technikos tipus. Išskiriami tokie gilinimo laivų ir technikos tipai:
1. Žemsiurbės – paprastosios žemsiurbės (2 paveikslas) neturi siurbimo vamzdžio gale įtaisyto prietaiso, kuris ardytų siurbiamas medžiagas.

2 pav. Paprastoji žemsiurbė
Šaltinis: http://en.wikipedia.org/wiki/Dredging. [žiūrėta 2009-12-11].

2. Žemsiurbė, turinti siurbimo bunkerį gale – darbo metu, ji naudoja siurbimo vamzdį, kurio pagalba iškastas medžiagas patalpina į laive esančius bunkerius. Kai jie prisipildo, laivas plaukia į sąnašų sąvartynus, kur dumblas paliekamas. Pasaulyje didžiausia šio tipo žemsiurbė yra Jan de Nul’s Cristobal Colon (laivas pradėtas statyti 2008 m. liepos 4 d.), jos sesuo žemsiurbė Leiv Eriksson buvo statoma iki 2008 m. pabaigos. Pagrindinės projektavimo specifikacijos ir Cristobal Colon ir Leiv Eriksson (3 paveikslas) yra: 46.000 kubinių metrų bunkeris, gilinimo gylis – 155 m, siurbiamojo vamzdžio plotis – 1,300 m, išmetamojo vamzdžio siurbiamoji galia: 16000 kW, varomoji jėga 2×19,200 kW, greitis – 18 mazgų. Kitas didžiausias laivas yra HAM 318 (Van Oord) su 37.293 kubinių metrų bunkeriu ir išsiurbimo maksimalus gylis 101 m.

3 pav. Žemsiurbė Leiv Eriksson
Šaltinis: http://www.sandandgravel.com/news/article.asp?v1=11114. [žiūrėta 2009-12-11].

4 dalis.

6 dalis.

Penkta dalis patalpinta: 2015-04-21

Uostų gilinimo technologijos ir ypatumai 4

Uostų gilinimo technologijos ir ypatumai 4

Ketvirtoji dalis supažindins su 2 darbo dalimi pagal turinį – gilinimo laivų tipais.

2. GILINIMO LAIVŲ (TECHNIKOS) TIPAI

Nors uostų molai yra statomi iki 8 ir netgi 10 m gylio, į uostų akvatorijas vis vien patenka nemažai nešmenų ir jas reikia valyti. Šiandien sunku įsivaizduoti, kad šie darbai prieš kelis šimtus metų buvo atliekami primityviomis žmonių, gyvulių jėgomis, o vėliau – ir garu varomomis mašinomis. XVIII a. viduryje dabartinio Baltijsko uoste dirbo dvi garinės ir net keturios arklinės dugno gilinimo mašinos. Viena garinė mašina per dieną iškasdavo iki 160 kub. m grunto. Vien 1884 metais iš sąsiaurio, jungiančio Aistmares ir jūrą, buvo iškasta 79 660 kub. m nešmenų. Panašios medinės, o vėliau geležinės dugno gilinimo mašinos XIX a. jau dirbo daugumoje Baltijos uostų, įskaitant ir Klaipėdą. Jos dažniausiai kasdavo iki 5-8 m gylio, nors kartais ir giliau.
Didesnės galimybės uostų akvatorijų ir įplaukos kanalų gylių didinimui atsiranda XX a. Štai Klaipėdoje 1910 metais iškasta 212 000 kub. m, 1932 m. – 560 191 kub. m grunto, o 1995-1997 m., siekiant 14 m gylio, buvo iškasta iki 1,8 mln. m³ grunto. Nepaprastai didelės iškasamo grunto apimtys yra Sankt Peterburge, Ventspilyje. Pastarajame uoste, siekiant 16,8 m gylio, iš uosto ir įplaukos kanalo 1997 metais buvo iškasta rekordinis grunto kiekis – net 3,575 mln. kub. m.
Nors ir kaip įspūdingai atrodytų Baltijos uostų dugno kasimo apimtys, jos dešimtis kartų mažesnės už kiekius, iškasamus eksploatuojant didžiuosius Šiaurės jūros uostus.

3 dalis.

5 dalis.

Ketvirta dalis paskalbta susipažinimui: 2015-04-21

Uostų gilinimo technologijos ir ypatumai 3

Uostų gilinimo technologijos ir ypatumai 3

Trečioje mokslinio darbo dalyje susipažinsite su 1 dalimi pagal turinį ir tikrąja uosto gilinimo paskirtimi.

1. GILINIMO PASKIRTIS

Atliekant gilinimo darbus svarbu žinoti, kokiam tikslui tai yra daroma. Išskiriamos tokios gilinimo paskirtys:
1. Pagrindinė – gilinimas atliekamas, kad pastatyti naują uostą ar prieplauką, pagilinti ar praplatinti esamus vandens kelius, kad didesni laivai galėtų netrukdomai naudotis jais. Tokios paskirties darbai paprastai atliekami naudojant žemsiurbę.
2. Parengiamoji – atliekami darbai ir kasimai būsimiems tiltams, prieplaukoms arba dokams prieplaukose, dažniausiai susiję su pamatų statyba.
3. Priežiūros – gilinimu siekiama padidinti arba palaikyti laivybai tinkamus vandens kelius arba kanalus, kuriems per tam tikrą laiko tarpą kyla grėsmė būti užterštiems dumblu ar sąnašomis. Tai dažniausiai atliekama su siurbimo piltuvą turinčia draga. Dauguma gilinimo darbų atliekama turint šį tikslą ir jis taip pat gali būti atliekamas siekiant išlaikyti ežerų ir rezervuarų produktyvumą.
4. Rekultivavimo – gilinant iš jūros dugno iškasamas smėlis, molis ar akmenys, kurie gali būti panaudoti kitose vietose. Tai dažniausiai atliekama su katerio-siurbimo draga. Iškasama medžiaga gali būti naudojama potvynių ir erozijos kontrolei. Tačiau kai kuriose pasaulio dalyse, žemių atnaujinimo projektai yra apriboti arba nėra leidžiami, atsižvelgiant į aplinkos apsaugos įstatymus.
5. Paplūdimių papildymui – jūros smėlio kasimas ir jo išpylimas paplūdimiuose, kurie nuolat nukenčia nuo audrų bei stipraus bangavimo (1 paveikslas). Tai daroma siekiant padidinti paplūdimių laisvalaikio ir apsaugos funkcijas, kurios gali būti naikinamos žmogaus veiklos ar audrų.
1 pav. Nuotraukos prieš ir po paplūdimio papildymo, Florida, JAV
Šaltinis: http://en.wikipedia.org/wiki/Beach_nourishment

6. Medžiagų kasimas – nuosėdinių uolienų, pavyzdžiui, aukso ar kitų elementų kasimas.
7. Statybinių medžiagų kasyba – smėlio ir žvirgždo naudojamų statyboje kasimas tam tikrose jūros vietose turint tam leidimus. Jie naudojami betono gamybai.
8. Anti-eutrofikacijos – gilinimas yra brangus būdas atkurti vandens telkinius, kurie kenčia nuo eutrofikacijos (t.y. ekosistemos kitimo, sukelto cheminių maisto medžiagų, dažniausiai tirpių azoto ir fosforo junginių, pertekliaus. ). Priklausomai nuo eutrofikacijos laipsnio galimi tokie poveikiai aplinkai kaip hipoksija bei stiprus vandens kokybės, žuvų bei kitų gyvūnų populiacijų sumažėjimas. Dirbtinai padidėjęs fosforo kiekis nuosėdose paaštrina eutrofikacijos procesą, kartais vienintelė galimybė atnaujinti vandenis yra nuosėdų pašalinimas.
9. Taršos taisymas – kad atgauti teritorijas, kurios buvo paveiktos cheminės taršos, lietaus vandens su miesto nuotekomis ir kitomis dirvožemio taršomis. Šalinimas tampa pagrindinis veiksnys šiuose procesuose.
10. Šiukšlių ir nuolaužų pašalinimui – ši paskirtis dažnai siejama su priežiūros paskirtimi. Šito proceso metu pašalinamos nenatūralios medžiagos iš upių, kanalų ir uostų dugno.
11. Potvynių prevencija – ši paskirtis padidinti kanalo gylį ir talpą, taip apsisaugant nuo potvynių.
Apibendrinant galima teigti, jog gilinimo paskirtis yra įvairiapusė, tačiau pagrindinė ir svarbiausia, tai pagilinti ar praplatinti esamus vandens kelius, kad didesni laivai galėtų netrukdomai naudotis jais.

1 dalis (pradžia).

2 dalis.

4 dalis.

Trečia dalis paskelbta: 2015-04-21

Uostų gilinimo technologijos ir ypatumai 2

Uostų gilinimo technologijos ir ypatumai 2

Antroje mokslinio darbo dalyje, tęsime supažindinti su pradėtu darbo turiniu apie uosto gilinimo technologijas. Sekdami visas darbo nuorodas surinksite visas dalis, galėsite susipažinti ir panaudoti savo būsimame darbe. Tik atmintina, kad plagijavimas yra persekiojamas ne tik švietimo įstaigų, bet ir teisėsaugos už autorinių teisių pažeidimą.

Gilinimo darbai taip pat atliekami ir Lietuvoje. 2008 metais į Klaipėdos uosto infrastruktūrą buvo numatyta investuoti net 220,2 mln. Lt, 61 mln. Lt gilinimo darbams:
– uosto šiaurinės dalies laivybos kanalo platinimui ir gilinimui iki 15 m; tai leis uoste priimti didesnius laivus bei padidins laivybos saugumą įplaukiant ir išplaukiant didiesiems laivams. Šiuo metu uosto įplaukoje gylis yra 14,5 m, o laivybos kanale šiaurinėje uosto dalyje – 14 m;
– Malkų įlankos gilinimui iki 11,5 m; Malkų įlankoje sukoncentruoti pagrindiniai multimodalinių krovinių terminalai. Sparčiai didėjant konteinerių srautui, naudojamus laivus siekiama pakeisti didesniais. Dėl šios priežasties šiuo metu esančio 10 m gylio Malkų įlankos akvatorijos nebepakanka.
– AB „Smiltynės perkėla“ naudojamų 76-79 ir 153-156 krantinių gilinimui. ,
Gilinimo darbai gali sutrikdyti vandens ekosistemas ir taip sukelti neigiamus padarinius.
Šio referato tikslas – supažindinti su gilinimo laivų/technikos tipais ir gilinimo proceso poveikiu aplinkai.
Numatytam referato tikslui pasiekti keliami uždaviniai:
1. Aptarti gilinimo paskirtį;
2. Palyginti gilinimo laivų/technikos tipus;
3. Nurodyti, kokį poveikį gilinimas daro aplinkai;
4. Pateikti išvadas.
Naudojami metodai: literatūros šaltinių analizė, duomenų palyginimas ir analizė.
1 dalis (pradžia).

3 dalis.

Antra dalis patalpinta susipažinimui: 2015-04-21

Uostų gilinimo technologijos ir ypatumai pradžia

Uostų gilinimo technologijos ir ypatumai pradžia

Darbo pradžia įkeliama ir su turiniu, kuris yra pagrindinis darbo projektas, o visas dėstymas tik patvirtinto plano įgyvendinimas.

TURINYS

ĮVADAS 3
1. GILINIMO PASKIRTIS 5
2. GILINIMO LAIVŲ (TECHNIKOS) TIPAI 8
3. VANDENS TELKINIŲ VALYMO IR GILINIMO DARBŲ SUDĖTIS 14
4. POVEIKIS APLINKAI 21
IŠVADOS 24
LITERATŪRA 25

ĮVADAS

Temos aktualumas. Be daugumos ir nesustojančių dugno valymo procesų visame pasaulyje didžioji dalis prekybos dažnai sutriktų keletui mėnesių, nes daugybė prekių yra gabenamos laivais, dažniausiai naudojantis uostais, kuriuos reikia pasiekti jūromis per kanalus. Pramoginis plaukiojimas taip pat turėtų būti ribojamas ir vykti tik mažų laivų pagalba.
Dauguma jūros dugno valymo operacijų ir nuogrimzdų bei dumblo šalinimų paprastai atlieka uosto kompanijos ar atitinkamos vyriausybinės agentūros, kurios turi tam reikiamas licencijas.
Gilinimas – tai yra kasimo veikla, kuri paprastai atliekama bent iš dalies po vandeniu, seklios jūros ar gėlo vandens plotuose su dugno nuosėdų rinkimu, jas realizuojant kitose vietose.
Šis metodas dažnai naudojamas palaikyti vandens kelius tinkamus laivybai. Jis taip pat naudojamas kaip būdas papildyti smėliu paplūdimius, kur per daug smėlio buvo prarasta dėl pakrančių erozijos. Gilinimas taip pat naudojamas kaip žvejojimo tam tikrų rūšių valgomųjų jūros moliuskų ir krabų technika, pvz., naudojant žvejybos dragą.
Draga [angl. drag] yra plaukiojantis agregatas vandens apsemtoms birioms naudingosioms iškasenoms kasti ir perdirbti.
Žemsiurbė – tai laive ar valtyje įrengta draga. Kartais Amerikoje naudojamos žemsiurbės vadinamos dragomis.
Gilinimo proceso metu iškeliamos iškasenos (papildomos medžiagos), kurios lieka gilinamoje srityje. Gilinimo darbų metu gautos iškasenos naudojamos melioracijoje arba kitiems tikslams (paprastai susijusiems su statyba), ir taip pat istoriškai suvaidino svarbų vaidmenį aukso kasyboje.

2 dalis.

3 dalis.

Darbo pradžia patalpinta: 2015-04-21