Žymų Archyvai: eutrofikacijos procesas

Uostų gilinimo technologijos ir ypatumai 5

Uostų gilinimo technologijos ir ypatumai 5

Penkta dalis supažindins su keliomis uostų gilinimo laivų rūšimis. Štai pirmos trys.

Labai nevienodas sąlygas turi prie vakarinių, šiaurinių ir rytinių krantų įsikūrę Baltijos jūros uostai. Štai nuo 1951 iki 2002 metų Suomijos ir Švedijos uostai, kurie įsikūrę prie krantų, sudarytų iš sunkiai kasimui pasiduodančių uolienų, taip pat gerokai padidino gylius: Rauma – nuo 7,9 iki 10 m, Hamina – nuo 7,3 iki 10 m, Kotka – nuo 7,3 iki 15,3 m, Kalmaras – nuo 6,4 iki 7,2 m, Norčiopingas – nuo 7 iki 12 m, Gioteborgas – nuo 10 m iki 19,6 m.
Daugelis minėtų uostų gylio problemas sprendė tiesiog iškeldami giliavandenius terminalus arčiau atviros jūros. Prie rytinių krantų šį variantą pasirinko tik Gdanskas, nuo jūros šiek tiek pridengtas Helio nerijos, ir Būtingės naftos terminalas.
Kalbant apie gilinimo darbus būtina paminėti gilinimo laivų/technikos tipus. Išskiriami tokie gilinimo laivų ir technikos tipai:
1. Žemsiurbės – paprastosios žemsiurbės (2 paveikslas) neturi siurbimo vamzdžio gale įtaisyto prietaiso, kuris ardytų siurbiamas medžiagas.

2 pav. Paprastoji žemsiurbė
Šaltinis: http://en.wikipedia.org/wiki/Dredging. [žiūrėta 2009-12-11].

2. Žemsiurbė, turinti siurbimo bunkerį gale – darbo metu, ji naudoja siurbimo vamzdį, kurio pagalba iškastas medžiagas patalpina į laive esančius bunkerius. Kai jie prisipildo, laivas plaukia į sąnašų sąvartynus, kur dumblas paliekamas. Pasaulyje didžiausia šio tipo žemsiurbė yra Jan de Nul’s Cristobal Colon (laivas pradėtas statyti 2008 m. liepos 4 d.), jos sesuo žemsiurbė Leiv Eriksson buvo statoma iki 2008 m. pabaigos. Pagrindinės projektavimo specifikacijos ir Cristobal Colon ir Leiv Eriksson (3 paveikslas) yra: 46.000 kubinių metrų bunkeris, gilinimo gylis – 155 m, siurbiamojo vamzdžio plotis – 1,300 m, išmetamojo vamzdžio siurbiamoji galia: 16000 kW, varomoji jėga 2×19,200 kW, greitis – 18 mazgų. Kitas didžiausias laivas yra HAM 318 (Van Oord) su 37.293 kubinių metrų bunkeriu ir išsiurbimo maksimalus gylis 101 m.

3 pav. Žemsiurbė Leiv Eriksson
Šaltinis: http://www.sandandgravel.com/news/article.asp?v1=11114. [žiūrėta 2009-12-11].

4 dalis.

6 dalis.

Penkta dalis patalpinta: 2015-04-21

Uostų gilinimo technologijos ir ypatumai 4

Uostų gilinimo technologijos ir ypatumai 4

Ketvirtoji dalis supažindins su 2 darbo dalimi pagal turinį – gilinimo laivų tipais.

2. GILINIMO LAIVŲ (TECHNIKOS) TIPAI

Nors uostų molai yra statomi iki 8 ir netgi 10 m gylio, į uostų akvatorijas vis vien patenka nemažai nešmenų ir jas reikia valyti. Šiandien sunku įsivaizduoti, kad šie darbai prieš kelis šimtus metų buvo atliekami primityviomis žmonių, gyvulių jėgomis, o vėliau – ir garu varomomis mašinomis. XVIII a. viduryje dabartinio Baltijsko uoste dirbo dvi garinės ir net keturios arklinės dugno gilinimo mašinos. Viena garinė mašina per dieną iškasdavo iki 160 kub. m grunto. Vien 1884 metais iš sąsiaurio, jungiančio Aistmares ir jūrą, buvo iškasta 79 660 kub. m nešmenų. Panašios medinės, o vėliau geležinės dugno gilinimo mašinos XIX a. jau dirbo daugumoje Baltijos uostų, įskaitant ir Klaipėdą. Jos dažniausiai kasdavo iki 5-8 m gylio, nors kartais ir giliau.
Didesnės galimybės uostų akvatorijų ir įplaukos kanalų gylių didinimui atsiranda XX a. Štai Klaipėdoje 1910 metais iškasta 212 000 kub. m, 1932 m. – 560 191 kub. m grunto, o 1995-1997 m., siekiant 14 m gylio, buvo iškasta iki 1,8 mln. m³ grunto. Nepaprastai didelės iškasamo grunto apimtys yra Sankt Peterburge, Ventspilyje. Pastarajame uoste, siekiant 16,8 m gylio, iš uosto ir įplaukos kanalo 1997 metais buvo iškasta rekordinis grunto kiekis – net 3,575 mln. kub. m.
Nors ir kaip įspūdingai atrodytų Baltijos uostų dugno kasimo apimtys, jos dešimtis kartų mažesnės už kiekius, iškasamus eksploatuojant didžiuosius Šiaurės jūros uostus.

3 dalis.

5 dalis.

Ketvirta dalis paskalbta susipažinimui: 2015-04-21

Uostų gilinimo technologijos ir ypatumai 3

Uostų gilinimo technologijos ir ypatumai 3

Trečioje mokslinio darbo dalyje susipažinsite su 1 dalimi pagal turinį ir tikrąja uosto gilinimo paskirtimi.

1. GILINIMO PASKIRTIS

Atliekant gilinimo darbus svarbu žinoti, kokiam tikslui tai yra daroma. Išskiriamos tokios gilinimo paskirtys:
1. Pagrindinė – gilinimas atliekamas, kad pastatyti naują uostą ar prieplauką, pagilinti ar praplatinti esamus vandens kelius, kad didesni laivai galėtų netrukdomai naudotis jais. Tokios paskirties darbai paprastai atliekami naudojant žemsiurbę.
2. Parengiamoji – atliekami darbai ir kasimai būsimiems tiltams, prieplaukoms arba dokams prieplaukose, dažniausiai susiję su pamatų statyba.
3. Priežiūros – gilinimu siekiama padidinti arba palaikyti laivybai tinkamus vandens kelius arba kanalus, kuriems per tam tikrą laiko tarpą kyla grėsmė būti užterštiems dumblu ar sąnašomis. Tai dažniausiai atliekama su siurbimo piltuvą turinčia draga. Dauguma gilinimo darbų atliekama turint šį tikslą ir jis taip pat gali būti atliekamas siekiant išlaikyti ežerų ir rezervuarų produktyvumą.
4. Rekultivavimo – gilinant iš jūros dugno iškasamas smėlis, molis ar akmenys, kurie gali būti panaudoti kitose vietose. Tai dažniausiai atliekama su katerio-siurbimo draga. Iškasama medžiaga gali būti naudojama potvynių ir erozijos kontrolei. Tačiau kai kuriose pasaulio dalyse, žemių atnaujinimo projektai yra apriboti arba nėra leidžiami, atsižvelgiant į aplinkos apsaugos įstatymus.
5. Paplūdimių papildymui – jūros smėlio kasimas ir jo išpylimas paplūdimiuose, kurie nuolat nukenčia nuo audrų bei stipraus bangavimo (1 paveikslas). Tai daroma siekiant padidinti paplūdimių laisvalaikio ir apsaugos funkcijas, kurios gali būti naikinamos žmogaus veiklos ar audrų.
1 pav. Nuotraukos prieš ir po paplūdimio papildymo, Florida, JAV
Šaltinis: http://en.wikipedia.org/wiki/Beach_nourishment

6. Medžiagų kasimas – nuosėdinių uolienų, pavyzdžiui, aukso ar kitų elementų kasimas.
7. Statybinių medžiagų kasyba – smėlio ir žvirgždo naudojamų statyboje kasimas tam tikrose jūros vietose turint tam leidimus. Jie naudojami betono gamybai.
8. Anti-eutrofikacijos – gilinimas yra brangus būdas atkurti vandens telkinius, kurie kenčia nuo eutrofikacijos (t.y. ekosistemos kitimo, sukelto cheminių maisto medžiagų, dažniausiai tirpių azoto ir fosforo junginių, pertekliaus. ). Priklausomai nuo eutrofikacijos laipsnio galimi tokie poveikiai aplinkai kaip hipoksija bei stiprus vandens kokybės, žuvų bei kitų gyvūnų populiacijų sumažėjimas. Dirbtinai padidėjęs fosforo kiekis nuosėdose paaštrina eutrofikacijos procesą, kartais vienintelė galimybė atnaujinti vandenis yra nuosėdų pašalinimas.
9. Taršos taisymas – kad atgauti teritorijas, kurios buvo paveiktos cheminės taršos, lietaus vandens su miesto nuotekomis ir kitomis dirvožemio taršomis. Šalinimas tampa pagrindinis veiksnys šiuose procesuose.
10. Šiukšlių ir nuolaužų pašalinimui – ši paskirtis dažnai siejama su priežiūros paskirtimi. Šito proceso metu pašalinamos nenatūralios medžiagos iš upių, kanalų ir uostų dugno.
11. Potvynių prevencija – ši paskirtis padidinti kanalo gylį ir talpą, taip apsisaugant nuo potvynių.
Apibendrinant galima teigti, jog gilinimo paskirtis yra įvairiapusė, tačiau pagrindinė ir svarbiausia, tai pagilinti ar praplatinti esamus vandens kelius, kad didesni laivai galėtų netrukdomai naudotis jais.

1 dalis (pradžia).

2 dalis.

4 dalis.

Trečia dalis paskelbta: 2015-04-21